Jokių santykių ar Šaltasis karas: kas vyksta tarp NATO ir Rusijos?
Jokių santykių ar Šaltasis karas: kas vyksta tarp NATO ir Rusijos?
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, esą nuo lapkričio 1-osios šalis nutraukia savo misiją pri...

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, esą nuo lapkričio 1-osios šalis nutraukia savo misiją prie NATO ir lieps uždaryti Aljanso misijas Maskvoje. Ar Rusijos-NATO santykiai krenta į naujas žemumas?

Santykių neliks?

S. Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad nuo lapkričio 1-osiso nurodoma uždaryti Maskvoje veikiančią karinio bendradarbiavimo misiją. 2002 m. įsteigtos atstovybės funkcijos: karinių komunikacijos kanalų palaikymas, ryšiai su Rusijos gynybos ministerija ir kitomis šalies saugumo organizacijomis.

Nepriklausomas analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad tai yra naujausias Rusijos demaršas, kuriuo bandoma įspėti Vakarus, kad jie patys gali sukelti Šaltąjį karą.

„Nors tas Šaltasis karas Rusijos dėka prasidėjo jau gerokai seniau. Tai iš esmės kažkokios praktinės reikšmės ar smarkiai pakeisti dabartinius Rusijos ir Vakarų santykius, kažin ar gali. Nes jie yra tiesiog tokie blogi, kad nelabai kas gali būti blogiau“, – teigia ekspertas.

Kremlius taip pat esą liepė uždaryti ir Aljanso informacinį biurą Rusijos sostinėje. Šio biuro misija – skleisti žinias apie NATO veiklą Rusijos visuomenėje, rengti seminarus ir diskusijas saugumo ir bendradarbiavimo klausimais. NATO biurui vadovauja Aljanso tarptautinis pasiuntinys, kiti darbuotojai – Rusijos piliečiai.

NATO kol kas teigia negavę oficialų reikalavimų nutraukti savo misijų darbą, tik matę S. Lavrovo pareiškimus rusų žiniasklaidai.

NATO spokesperson Oana Lungescu on the news that #Russia will suspend its diplomatic mission to NATO: “We have taken note of Minister Lavrov’s comments to the media, however we have not received any official communication on the issues he raised.”

Iki šiol tokių priemonių Rusijos valdžia nebuvo panaudojusi. Anot M. Laurinavičiaus, šie Maskvos veiksmai gali sugriauti paskutines iliuzijas apie dialogą su Kremliumi.

„Tai nenutrauks tikrai komunikacinių kanalų. Bet jie sukuria iliuzijas, kad su Rusija galima dar kažkaip kalbėtis arba kad tas kalbėjimasis su Rusija, tariamas bendradarbaivimas, kurio jau seniai nėra su NATO, gali kaip nors atgrasyti Rusiją nuo tų nusikaltimų, kuriuos ji daro. Tai iliuzijų kūrimas“, – sako M. Laurinavičius.

Dėl ko susipyko?

Rusijos-NATO santykiai yra įtempti dėl Rusijos agresijos Sakartvele, Ukrainoje ir ES valstybėse. Spalio pradžioje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pranešė, kad NATO atšaukia akreditacijas 8 rusų diplomatams, kurie po priedanga vykdė žvalgybinę veiklą.

Plačiau Rusijos atstovų veiklos NATO vadovas nekomentavo, bet pabrėžė, kad išsiuntimas nėra susijęs su konkrečiu incidentu. Nors J. Stoltenbergas sakė, kad yra suinteresuotas palaikyti ryšius su Rusija, Kremlius į tai reagavo kaltinimais ir pareiškė, kad paskutinės iliuzijos apie santykius su Aljansu subliuško.

„NATO (valstybių) lyderiai vakar kalbėjo apie tai, kaip svarbu deeskaluoti santykius su Rusija, ir pasisakė už dialogo atkūrimą Rusijos-NATO tarybos rėmuose. Jei kas nors ir tikėjo šių pareiškimų nuoširdumu, šiandien nebetiki. Pasibaigus dramatiškai Afganistano erai, jie negali išsiversti be gąsdinimo „Rusijos grėsme“, – aiškino Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

Rusija nuolat kaltina Vakarus esą didinant diplomatinę konfrontaciją su Maskva, nes Vakarų valstybės išsiunčia rusų diplomatus, kurie po priedanga dirba žvalgybinį darbą.

Rusija taip pat kaltina NATO didinant įtampą saugumo srityje ir neva telkiant papildomus karinius pajėgumus Baltijos šalyse, Lenkijoje. Kremliaus kaltinimų yra tiek daug, kad NATO turi specialų tinklalapį, kuriame atskleidžia melagingus rusų teiginius ir paaiškina Aljanso darbą.

„Sky News“ žiniomis, kurios nebuvo patvirtintos, NATO rusų diplomatus išsiuntė paaiškėjus, kad 2014 metais sprogdinimus Čekijos ginklų sandėliuose sukėlė Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.

Aljansas panašiai yra pasielgęs ir anksčiau – 2018 m. po pasikėsinimų „Novičiok“ medžiaga į Skripalius, NATO atšaukė 7 rusų diplomatų akreditacijas ir dar 3 atsisakė patvirtinti.

Koks bendradarbiavimas?

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija buvo sukurta atsverti Sovietų Sąjungos grėsmę, tačiau po Šaltojo karo pabaigos lyderiai ir ekspertai praeityje svarstė apie Rusijos galimybę tapti Aljanso nare. Pasak buvusio Aljanso vadovo Anderso Fogho Rasmusseno, valdymo pradžioje Vladimiras Putinas ne kartą viešai kalbėjo leisdamas suprasti, kad teigiamai vertintų narystę, bet rimtos diskusijos šia tema NATO niekada nevyko.

Rusijos-NATO santykiai yra pagrįsti 1997 m. sudarytu Abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo pamatų aktu, Maskva turi savo diplomatinę misija prie Aljanso. 2002 m. buvo įsteigta Rusijos-NATO taryba, kuri turėjo užtikrinti konsensuso kūrimą, bendradarbiavimą, bendras diskusijas ir sprendimų priėmimą.

J. Stoltenbergas pranešdamas apie rusų diplomatų išsiuntimą sakė, kad Aljansas yra pasirengęs sušaukti Tarybą ir „jau ilgą laiką kviečia Rusiją, bet Rusija nepateikė teigiamo atsakymo.“ NATO taip pat atsisakė kvietimo dalyvauti Maskvos saugumo konferencijoje birželį, tada J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra „pasirengęs tęsti prasmingą dialogą“ kanalais, kurie jau egzistuoja – Rusijos-NATO taryboje. Anot jo, tuo metu jau vyko derybos surengti ambasadorių lygio tarybą, bet Rusija į kvietimą dar nebuvo atsakiusi.

2014 metais dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, NATO sustabdė praktinio bendradarbiavimo su Rusija programas, nors kanalai dialogui buvo atviri. Aljanso ir Rusijos kariuomenės taip pat turi savo ryšių linijas, šalys kontaktuoja ir tokiose organizacijose kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (OSCE). Praktinis bendradarbiavimas apėmė projektus Afganistane, kontraterorizmą ir mokslinius tyrimus.

NATO-Rusijos tarybos posėdžiai vyko 2016 metais, 2017 m. įvyko trys, 2018 m. du, 2019 metais taip pat du. Vėliau posėdžiai nebevyko.

Rusija taip pat turėjo savo parlamentinę delegaciją, kuri dalyvavo NATO Parlamentinės asamblėjos sesijose. Po 2014 m. Rusijos agresijos, NATO PA sustabdė Rusijos asocijuotąją narystę ir nutraukė institucinius ryšius su Dūma.

NATO pabrėžia, kad prasmingas dialogas įmanomas tik jei Rusija pakeis savo elgesį ir ims laikytis tarptautinės teisės bei šalies įsipareigojimų. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova 2021-ųjų vasarą sakė, kad bet koks dialogas su NATO be karinių ekspertų įsitraukimo „būtų beprasmiškas“.

LRT

JŪSŲ REAKCIJA?

Pokalbiai „Facebook“